Sausio 2 d. Lietuvoje viešėję Norvegijos pralamento narys Per Olaf Lundteigen (nuotr. kairėje) ir Norvegijos viešojo sektoriaus profesinės sąjungos „Fagforbundet“  viceprezidentas Odd Haldgeir Larsen Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) būstinėje susitiko su profsąjungininkais.

Svečiai norėjo iš pirmų lūpų sužinoti apie realią situaciją darbo rinkoje, suprasti, kodėl mūsų šalis oficialiai pristatoma  vienaip – daugiau ar mažiau, kaip pavykęs„eksperimentas“, o emigrantai iš Lietuvos toliau plūsta į Norvegiją.

Pasak susitikimo moderatoriaus politologo Tomo Tomilino, toks dėmesys mūsų šaliai yra todėl, kad NPPSS ir Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga (SAMPRO) vykdo bendrą projektą su norvegais ir jo partneriai Norvegijoje sudomino savo parlamentarą Lietuvos situacija.

Per Olaf Lundteigen yra Žaliųjų partijos narys, Norvegijos parlamente dirba 12 m., neseniai išrinktas jau ketvirtai kadencijai, šiuo metu priklauso Konstitucijos ir Darbo ir socialinių reikalų komitetams. Odd Haldgeir Larsen, trejus metus dirbęs „Fagforbundet“ vykdomajame komitete, pernai lapkritį įvykusiame profsąjungos kongrese išrinktas viceprezidentu. „Fagforbundet“ yra didžiausia Norvegijos profsąjunga, įkurta 2003 m. susijungus dviem organizacijoms ir  vienijanti daugiau kaip 330 tūkst. narių.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas supažindino su esama situacija valstybės tarnyboje. Svečius šokiravo faktas, jog skirtumas tarp mažiausiai ir daugiausiai šioje sistemoje uždirbančio darbuotojo yra 1000 proc., t.y. 10 kartų.  Apkarpius algas per krizę šis skirtumas buvo sumažėjęs, tačiau atstačius atlyginimus politikams ir teisėjams, praraja vėl padidėjo. Tuo tarpu Norvegijoje parlamento nario alga yra tik 3 kartus didesnė nei mažiausiai viešajame sektoriuje uždirbančio žmogaus.

V. Lamauskas apgailestavo, kad Lietuvoje labai vangiai į procesus reaguoja visuomenė. Greičiausiai todėl, kad žmonės nepilietiški , pasak jo, ir turime šalyje tokią nelygybę.  Juk ir Skandinavijos patirtis rodo, kad tik visuomenės aktyvumas gali kurti gerovę.  

Deja, nors oficialiai ir kalbama, apie pilietiškumo skatinimą, pilietinės visuomenės vystymąsi stabdo ir valdžios atstovai, ir darbdaviai, ir žiniasklaida. UAB „Palink“ profesinės sąjungos narė Agniežka Vaškevičiūtė pateikė kelis pavyzdžius, kokių priemonių imasi darbdavys, kad sunaikintų profesinę sąjungą arba bent jau sumenkintų jos vaidmenį. SAMPRO pirmininkė Irina Judina tai patvirtino sakydama, jog minėtame prekybos tinkle daroma viskas, kad darbuotojai nestotų į profsąjungą, o įstojusieji iš jos pasitrauktų. Ji apgailestavo, kad per visuos tuos metus, kai iš įvairiausių fondų „skatinamas“ socialinis dialogas, darbuotojų situacija tik blogėjo: atlyginimas sąlygiškai mažėja, o darbo krūviai auga.  

Profesinės sąjungos nelabai „mylimos“ ir valstybiname sektoriuje. Štai 800 narių turinčios organizacijos pirmininkas, dirbdamas savo tiesioginį darbą statutinėje tarnyboje, profesinės sąjungos veiklai teturi 10 val. per mėnesį. Tuo tarpu Norvegijoje profsąjungos, kuri turi 300 narių, lyderis profsąjunginiam darbui gauna visą etatą.

Lietuvos radijo žurnalistės Audros Čepkauskaitės teigimu, pilietinės visuomenės augimą ignoruoja ir žiniasklaida. Žurnalistai nerašo giliau apie darbo santykius visų pirma todėl, kad patys jais nėra linkę domėtis, profesinėms sąjungoms retai priklauso, nesupranta jų vaidmens, netgi nelaiko jų pilietinės visuomenės jėga, nesupranta streikų reikšmės. Redaktoriai ir žiniasklaidos savininkai juo labiau nelinkę skatinti tokių temų savo leidiniuose, nes leidiniai dažnai priklauso vietiniam verslui, kuris žiniasklaidą mato visų pirma kaip kovos su konkurentais įrankį.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas Arminas Mockevičius svečiams pateikė UAB „Švyturys-Utenos alus“ darbuotojų pavyzdį, kai pasirengę streikuoti dėl nevykdomos kolektyvinės sutarties jie buvo sustabdyti teismo, nutarusio, jog alaus gamyba yra visuomenei gyvybiškai svarbus procesas ir jo nutraukti negalima. Kad teismai dažnai sužlugdo darbuotojų iniciatyvas ginant savo interesus, patvirtino ir V. Lamauskas, kuris priminė teismo uždraustą Vilniaus pasų poskyrių darbuotojų streiką dėl didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų.

Norvegijos politikas, išklausęs kalbėjusiųjų, nusistebėjo, kaip tuomet Lietuvos Premjeras įgyvendins pažadus iki 2030 metų pasiekti Skandinavijos lygį, juk be pilietinės visuomenės tai yra neįmanoma. Tuo tarpu „Fagforbundet“ vienas lyderių pabrėžė, jog problema visur, ar būtum Afrikoje, Lietuvoje, ar Norvegijoje, yra ta pati: kova tarp kapitalo ir darbuotojų. Ir visi mes turi suvienyti jėgas šioje kovoje.

Svečiai, dėkodami už turiningą pokalbį pakvietė susitikimo dalyvius, jei tektų viešėti Norvegijoje, aplankyti Norvegijos pralamentą ir didžiausią Norvegijos profesinę sąjungą „Fagforbundet“.

Šaltinis: www.lprofsajungos.lt