| Klausiate atsakome |
KLAUSIMAS: Ar pripažįstamas viršvalandžiais darbuotojo, dirbančio suminės darbo laiko apskaitos režimu, darbas poilsio dieną, ir kaip minimas darbas yra apmokamas?
ATSAKYMAS: DK 194 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų.
Pažymėtina, kad tuo atveju, jei darbuotojas dirbo pagal grafiką savo poilsio dienos naktį / nakties dalį, tai minimas darbas yra laikytinas viršvalandiniu, kuris apmokamas DK 193 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pusantro karto. Atsižvelgiant į tai, kad šis darbas dirbtas šventinę ir / ar poilsio dieną, jis turėtų būti apmokamas ir DK 194 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. dvigubai. Tokią savo poziciją yra išreiškęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas2009 m. gruodžio 3 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A662-1377/2009. Teismas konstatavo, kad nurodytu atveju už darbą poilsio arba švenčių dienos naktį turi būti mokama taikant DK 193 ir 194 straipsniuose nustatytą tarifinį atlyginimą, t. y. darbdavys privalo pritaikyti 1,5 ir dvigubą darbuotojo darbo valandos (mėnesinės algos) užmokesčio dydžius.
Tuo atveju, jei darbuotojas, remiantis DK 194 straipsniu, pageidauja, kad už darbą poilsio dieną darbdavys suteiktų papildomą poilsio dieną suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu, tai minima diena nebus laikoma viršvalandiniu darbu ir bus apmokama kaip darbo diena pagal grafiką.
KLAUSIMAS: Dirbu parduotuvėje „Maxima" kasininke pardavėja. Centrinėje kasoje privalau būti 30 min. prieš darbo pradžią: per tą laiką turiu paskaičiuoti kasoje esančius pinigus, bilietus, susirinkti reikiamas priemones, o dar apžiūrėti salę ar nėra naujų prekių ir naujų kodų. Kasoje dirbu iki 22 val., vyr. kasininkė kasą „nuima" bent 10 min. vėliau. Po to centrinėje kasoje vėl reikia suskaičiuoti kasoje esančius pinigus, susitvarkyti darbo vietą... Taigi, rengtis einu ne anksčiau kaip praėjus 30 min. po darbo valandų. Ar teisinga, kad tas laikas, kurį sugaištu skaičiuodama bei tvarkydamasi, nėra įskaičiuojamas į darbo valandas? Ar tai jau – ne darbas? Ką aš galėčiau padaryti, kad pakeisti tokią situaciją? Visi tyli, o kai aš paprieštaravau, man atrėžė, kad visiems gerai. O jei man nepatinka, manęs niekas šiame darbe nelaiko...
ATSAKYMAS: LR Darbo kodeksas apibrėžia darbo laiką ir struktūrą taip :
142 straipsnis. Darbo laiko sąvoka
Darbo laikas – tai laikas, kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.
143 straipsnis. Darbo laiko struktūra
1. Į darbo laiką įeina:
1) faktiškai dirbtas laikas, budėjimas darbe ir namuose;
...
3) laikas, reikalingas darbo vietai, darbo įrankiams, saugos priemonėms paruošti ir sutvarkyti;
4) pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus, įskaitomos į darbo laiką;
...
Akivaizdu, kad kiekvieną dieną Jūs dirbate 1 val. ilgiau. Šis laikas nėra nurodomas Jūsų darbo grafike ir nėra žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, vadinasi nėra apmokamas. Bendrovė, įvedusi šią tvarką totaliai visuose padaliniuose, geranoriškai jos neatsisakys, kol bus darbuotojų, sutinkančių taip dirbti (o jų, kaip minėjote, tikrai yra). Galima individualiai reikalauti savo teisių garantijų: kreiptis į vadovą su siūlymu peržiūrėti esamą tvarką, kuri pažeidžia Jūsų (asmenines) teises ir prieštarauja įstatymams. Įtariu, kad jums vienai nebus sudarytos išimtinės sąlygos, o tvarka nebus keičiama. Todėl yra
kitas kelias. Kadangi Darbdavys pažeidžia įstatymo normą, o kaip pažeidimą ši faktą gali fiksuoti tik kontroliuojanti institucija – t.y. Valstybinė darbo inspekcija (VDI), galite kreiptis su skundu. (Kontrolės funkcijas vykdo ir profsąjungos, bet jas įgyvendinti gali tik esanti veikianti Profsąjunga, kurios, kiek žinau, neturite). Atvykęs į padalinį VDI inspektorius ištirs pažeidimą, žinoma, jei pažeidimas bus užfiksuotas, ir pareikalaus jį pašalinti, o Darbdavys aktyviai pradės vykdyti nurodymą. Bet, drįstu teigti, kad Darbo inspektoriui uždarius duris, bus sugrįžta prie įprastos tvarkos. Jūs, pagal savo skundą, kaip moralinę satisfakciją gausite iš VDI „popierinį" pažeidimo pašalinimą. Nepamirškime, kad VDI nėra darbuotojų teisių gynimo institucija – tai tik kontrolės organas.
Yra ir trečias kelias: vienytis ir nesutikti kolektyviai. Padėti organizuotis, užtikrinant darbo vietų išsaugojimą, gali veikianti Profsąjunga; jei tokios neturite, kreipkitės į tą, kuria pasitikite.
KLAUSIMAS:Turiu du vaikus iki 12 metų. Ar man priklauso „mamadienis"? Ar jis yra apmokamas?
ATSAKYMAS: Papildomos lengvatos auginantiems vaikus tėveliams yra įteisintos LR darbo kodekso 214 straipsniu:
„Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų − dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai."
Norėdami pasiimti šią laisvą dieną, turėtumėte parašyti prašymą darbdaviui. Konkreti šios poilsio dienos suteikimo tvarka nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. „Mamadienį" gali pasiimti ir mama, ir tėtis („tėvadienį"), t.y., jei paima mama, tai nereiškia, kad tėtis pasiimti negali – priklauso abiem. Darbuotojui nustatytu laiku nepasinaudojus priklausančiu papildomu poilsiu, Darbo kodeksas jo perkėlimo kitam laikui ar prijungimo prie kasmetinių atostogų nenumato. Šią laisvą dieną apmoka darbdavys.
KLAUSIMAS: Dirbu vienoje iš prekybos tinklams priklausančių parduotuvių, kurioje vadovas kas mėnesį reikalauja geranoriškai „susimesti“ prekių trūkumams padengti, o priešingu atveju grasina išskaitomis iš darbo užmokesčio. Kaip būtų galima pasipriešinti tokiems darbdavio veiksmams, nes nesu kalta dėl dingusių prekių ir kokiais būdais kiekvieną mėnesį susidaro tie trūkumai net neįtariu?
ATSAKYMAS: Darbo kodekso 258 str. nustato darbuotojo padarytos žalos išieškojimo tvarką: ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos darbdavys savo rašytiniu nurodymu gali išskaičiuoti iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio padarytą žalą, neviršijančią vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, gera valia sutarus. Tačiau, jei darbuotojas nesutinka su darbdavio nurodymu, jis kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjančius organus (įmonės darbo ginčų komisiją). Toks kreipimasis sustabdo išieškojimą
Jeigu Jums nėra pateikiami jokie dokumentai, įrodantys Jūsų kaltę dėl padarytos žalos atsiradimo, jei nepateikiamas dokumentas, kuriuo nustatoma Jūsų prievolė vykdyti vadovo nurodymą, Jūsų įnešami į įmonės kasą pinigai nėra pajamuojami, tuomet akivaizdu, kad reikalavimas „susimesti” yra neteisėtas. Jei manote, kad ne dėl Jūsų veiksmu atsirado žala ir Jūs nesutinkate su išieškojimu - kreipkitės į darbo ginčų komisiją. Jūsų teises apginti Jums padės veikianti profsąjunga.
