UAB LELIJA administracijos darbuotoja, kartu ir administracijai palankios profsąjungos pirmininkė Irena Vagnorienė nesibodi savo darbo metu iš Vilniaus nuvykti į Rokiškį tam, kad pratęstų kovą prieš kitos, darbuotojų interesus ginančios profsąjungos (SAMPRO) narius. Deja, I.Vagnorienė „pamiršo” kad jos veiksmai – raginti darbuotojus išstoti iš neseniai Rokiškyje susikūrusios administracijai nenuolaidžios Jūratės Bulavienės vadovaujamos profesinės sąjungos – prieštarauja ne tik LR profsąjungų įstatymui, bet ir LR baudžiamajam kodeksui.
Rokiškio siuvėjos dar nespėjo pamiršti UAB LELIJA generalinės direktorės G.Zaveckienės vizito į Rokiškio filialą, kai ji, drauge su įmonės teisininke I.Mileriene bei advokatu D.Zdanavičiumi, ragino darbuotojas atsiimti savo motyvuotus skundus iš teismų bei Darbo ginčų komisijos (alfa.lt straipsnis), o štai jau kita emisarė iš Vilniaus atskubėjo į maištaujantį bendrovės padalinį. Rugsėjo 20 dieną Rokiškio filiale pasirodžiusi viešnia – UAB LELIJA administracijos samdoma profsąjungos pirmininkė, LLPPS (Lietuvos lengvosios pramonės profesinės sąjungos) tarybos narė Irena Vagnorienė. Šio vizito tikslas buvo, deja, ne siuvėjų darbinės problemos ar kokia nors konkreti pagalba. Siuvėjos po kelias buvo kviečiamos į administracijos patalpas ir po „ideologinio švietimo pamokos” kiekviena gavo po iš anksto paruoštą blanką, su prašymu išstoti iš rokiškietės J.Bulavienės vadovaujamos profesinės sąjungos (Rokiškio darbuotojų iniciatyva ši profesinė sąjunga buvo įkurta 2010 metų pabaigoje, nežiūrint į tai, kad UAB LELIJA nuo seno egzistuoja devynios administracijai palankios profsąjungos). Ar tokie I.Vagnorienės veiksmai suderinami su veikiančiais LR įstatymais? Ar paklusnumo ir taikstymosi propagavimas tai ir yra profsąjungos lyderės tiesioginis darbas?
Ne kartą teko girdėti kai kurių profsąjungų vadovų pakartojamas verslininkų aimanas apie sunkmetį, mokesčių naštą bei pinigų algoms trūkumą. Atrodo, kad krize galima pateisinti VISKĄ. Nevengiama ir šantažo. Pavyzdžiui, UAB LELIJA darbuotojams ne kartą buvo peršama alternatyva: maištausite, nenurimsite – uždarysime filialą. Deja, pasirinkimas dirbti už 500-600 Lt ar netekti darbo dažnai vis tik baigiasi vergiško darbo naudai.
J.Bulavienės vadovaujamos profsąjungos darbuotojos pirmą kartą iškėlė klausimus: ar privalu dirbti tada ir tiek, kada ir kiek reikia darbdaviui, neapmokant už papildomas darbo valandas; ar privalo LELIJA savo darbuotojams mokėti atlyginimą ne mažesnį, nei nustatyta minimali alga; ar pagrįstos išdirbio normos, kurių neįmanoma įvykdyti ir kt.
Iki šiol į siunčiamus paklausimus administracija teikia standartinį atsakymą: mes viską darome pagal įstatymus. Nenurodžius konkrečių įstatymų, tokie atsakymai yra tik formalumas, nieko verti atsirašinėjimai. Kol UAB LELIJA administracija, palaikoma „geltonųjų” profsąjungų, ignoruos problemų sprendimus, tai nebus ir derybų alternatyvos. Tad realiai veikiančiai profsąjungai liks vienintelis kelias – teismuose įrodinėti darbuotojų teisę į orias darbo sąlygas.
