Birželio 4 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio baltarusiškojo Europos humanitarinio universiteto (EHU) rėmėjus, besirenkančius į konferenciją, vėl pasitiko piketuojantys dėstytojai. Taip bandyta atkreipti  šalių-donorių dėmesį į tai, kad universiteto administracija toliau ignoruoja akademinę bendruomenę ir tai jau veda į aklavietę.

Pirmasis tokio pobūdžio piketas įvyko vasario 18 d. prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, tačiau nuo tada situacija tik blogėja. EHU administracija nereagavo net ir į Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus, nustačiusio pažeidimus, nurodymus juos ištaisyti.

Viešbutyje Aušros vartų gatvėje besirenkantiems šalių-donorių atstovams piketuotojai dalino informaciją apie universitete daromus pažeidimus. Vieni užsieniečių sustodavo pasikalbėti ilgiau, kiti nuskubėdavo nestabtelėdami. Nemažai dėmesio protestuotojai sulaukė iš praeivių.

Kai kurie EHU administracijos ir valdančiosios tarybos atstovai pro piketuojančius dėstytojus praėjo nerodydami dėmesio, kiti - ironiškai šypsodamiesi, o universiteto rektorius Anatolijus Michailovas pasišaipė: „Ačiū už paramą!“.

Iš Baltarusijos dėl politinių motyvų „ištremtos“ ir Vilniuje prisiglaudusios aukštosios mokyklos dėstytojai nusivylę administracijos taktika – bet kokia kaina neleisti ne tik įstaigos profesinei sąjungai, bet ir aukščiausiai universiteto savivaldai – senatui - „kišti nosies“ į įstaigos reikalus. Jie stebisi, kad nuo autoritarinio režimo pabėgusi aukštoji mokykla pati nevengia taikyti autoritarinių metodų.

Dauguma dėstytojų EHU yra visiškai beteisiai, nes dirba pagal paslaugų sutartis, neteikiančias jiems jokių socialinių garantijų. Maža to, piketuotojų teigimu, piktina didelė diskriminacija ir darbo užmokesčio srityje: dėstytojų ir administracijos darbuotojų atlyginimai skiriasi iki dešimt kartų. „Jų (administracijos) algos prasideda nuo 3 tūkst. eurų, mūsų – nuo 400 eurų“, - vienas per kitą kalbėjo baltarusiai. Be to, sklinda kalbos, kad prieš pora mėnesių EHU pasamdytas prorektorius krizių valdymo reikalams gauna net 25 tūkst. eurų mėnesio algą.

Piketuotojai neslėpė, jog jie beveik nebeturintys ką prarasti. Rugsėjį pasibaigs jų paslaugų sutarčių terminas ir tikėtina, jog dėl savo pilietiškų aktyvių veiksmų jie nebebus daugiau pageidaujami universitete. Pirmasis šioje kovoje krito Senato pirmininkas prof. Pavel Tereškovič. Dėl jo atleidimo byla jau pradėta nagrinėti teisme, jam atstovauja Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga. Jos pirmininkė Irina Judina baiminasi, kad dėl EHU administracijas požiūrio bylų teisme tik daugės. „Žinoma, administracijos, kuri samdo advokatų kontoras ne iš savo asmeninių lėšų, tai nebaugina. Tačiau ar į įtrauktą į teismų maratoną aukštąją mokyklą norės ateiti mokytis studentai?“, - retoriškai klausia ji.

Pasak I. Judinos, kalbantis su kitų Lietuvoje esančių aukštųjų mokyklų atstovais susidaro vaizdas, jog dėstytojų situacija yra panaši visur. „Turbūt nelabai ir klysta teisme EHU atstovaujantis advokatas, kuris įrodinėja, jog EHU yra vienas iš dėstytojų atžvilgiu humaniškiausių universitetų Lietuvoje, - svarsto ji. - Jeigu taip, tai gana ironiška, kad sisteminę Lietuvos aukštųjų mokyklų problemą pradėjo kelti būtent dėstytojai iš Baltarusijos“.

EHU remia Lietuvos bei dar 16 Europos šalių ir JAV vyriausybės.


Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen