Baltarusiškame Europos humanitariniame universitete (EHU), nuo 2005 m. reziduojančiame Lietuvoje, jau daugiau nei metai tvyro didelė įtampa tarp administracijos ir akademinės bendruomenės. 2012 metų pabaigoje profesinę sąjungą įsteigę dėstytojai tikėjosi, kad tai užtikrins civilizuotą darbuotojų ir darbdavio bendradarbiavimą, tačiau administracijos diktatas nesiliauna.

Sausio 27 d. pirmą kartą universiteto istorijoje įvykusiame darbuotojų, studentų ir administracijos susirinkime pastarosios atstovai nors ir leido publikai išsikalbėti, tačiau neketina atšaukti jokių sprendimų ir patvirtino, kad į derybas nesileis.

Į artipilnę EHU salę susitikti su akademine bendruomene atvyko rektorius, trys prorektoriai, Valstybinės darbo inspekcijos bei advokatų kontoros „Ecovis“ atstovai. Pradėjęs susirinkimą universiteto rektorius prof. Anatolijus Michailovas paminėjo, kad šis susitikimas turbūt pirmasis toks EHU istorijoje, o tam priežasčių esą yra daug: susiskaldęs kolektyvas, nuolat kylančios komunikacijos problemos, be to, įstaigos laukiantys pasikeitimai. Profesoriaus teigimu, nors universitetą priėmusi šalis ir svetinga, tačiau neva būtina transformuoti jo buvimą čia. Jis informavo, kad jau yra priimti „kai kurie sprendimai“, prieš tai ekspertams ištyrus „mūsų situaciją“. O šis susitikimas esą skirtas, kad būtų išsiaiškinti visi klausimai.

Prorektorius administravimo ir infrastruktūros reikalais Bernardas Gailius deklaravo, kad studentai yra pagrindiniai universiteto akcininkai, o santykiai tarp universiteto ir dėstytojų – pagrindinė sąlyga, kad jie gautų kokybiškas studijas. Nors jis ir teigė, kad pagrindinis reformos tikslas yra pasiekti, jog šie santykiai būtų „sąžiningi, skaidrūs ir abiem pusėms priimtini“, tačiau vėliau netiesiogiai patvirtino, kad nei universiteto senatas, nei profesinė sąjunga neturi jokių teisių priimant sprendimus universitete. Maža to, - B. Gailius mįslingai prasitarė, kad „kai kurių nesutarimų nepavyks užglaistyti“.

Prorektorius taip pat informavo, kad yra patvirtinti kokybiniai reformos parametrai, universitete bus 57 dėstytojų pozicijos. 17-kai  pozicijų jau yra paskelbtas konkursas, su jį laimėjusiais dėstytojais bus pasirašoma 5 metų darbo sutartis. Kitiems 40 etatų užimti bus vykdoma vidinė atranka, o su atrinktaisiais bus sudaromos darbo sutartys dvejiems metams.

Kaip tik dėl atrankos bei konkurso tvarkos sausio 27 d. susirinkime ir vyko karščiausios diskusijos: ir pati tvarka, ir komisijos sudėtis nustatyta universiteto valdybos, nors pagal EHU statutą tai – senato (aukščiausios universiteto savivaldos organo) prerogatyva. EHU pakviesti advokatų kontoros atstovai bandė įrodinėti, kad statutas tai nenumato.  Išsivystė net ieša EHU profesorės Alos Sokolovos ir advokato Algirdo Miškinio teisinė diskusija, tačiau į klausimą, kodėl senatą norima išeliminuoti iš dėstytojus atrinksiančios komisijos sudarymo, taip ir nebuvo atsakyta.

Senato pirmininkas profesorius Pavelas Tereškovičius teigė, kad konfliktas tarp universiteto administracijos ir akademinės visuomenės kilo dėl tos priežasties, kad administracija nenori tartis. Iš senato, - kuriame, beje, atstovaujama ir studentijai, - atimama teisė formuoti komisiją, kuri atrinktų dėstytojus. Tuo tarpu komisiją sudarė universiteto valdyba, o ja,kaip galimai neobjektyvia nepasitiki dėstytojai. Juolab kad bendruomenei nėra žinoma nei komisijos sudėtis, nei jos sudarymo tvarka. Susirinkime dalyvavusiems studentams apie tai pasiteiravus, buvo atsakyta, kad jų atstovų komisijoje nėra.

Senato pirmininko teigimu, būtina įveikti universitetą apėmusią pasitikėjimo krizę. Prorektorius akademiniais reikalais Aleksandras Kalbaska įspėjo, kad besiaiškinant eina laikas, o jau esą reikia ruoštis kitiems mokslo metams. „Buvome įpareigoti suderinti darbo reglamentavimą su Lietuvos darbo įstatymais“, - priminė prorektorius. O juk dėstytojai, kurių dauguma EHU dirba visus aštuonerius metus nuo universiteto įsikūrimo Lietuvoje, niekada nedirbo pagal darbo sutartis.

Profesorė A. Sokolova apgailestavo, kad taip elgiamasi su dėstytojais, kurie 2005 m. Lietuvoje padėjo įkurti iš tėvynės išvarytą universitetą, ir nuoširdžiai jame dirbo aštuonerius metus. Anot jos, per visus tuos metus nebuvo vykdoma konkursų, - su tais pačiais dėstytojais vis buvo sudarinėjamos paslaugų sutartys. Aštuonerius metus dėstytojai dirba Europos Sąjungai, tačiau neturi nei socialinių garantijų, nei oficialaus darbo stažo, nors visi požymiai rodo, kad tai – darbo santykiai.

Valstybinės darbo inspekcijos Asmenų aptarnavimo ir darbo teisės taikymo skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius Romas Einikis prasitarė, kad iki šiol dėstytojai išties dirbo nelegaliai, tačiau oficialiai tai Darbo inspekcijos nebuvo nustatyta (nors į VDI kreipėsi EHU profesinė sąjunga – red.). VDI atstovas taip pat patvirtino, kad konkursą į atsilaisvinančias darbo vietas galima skelbti prieš tris mėnesius.

Tačiau administracija, deja, susirinkusiesiems nesiteikė atsakyti, kodėl reikia dabar skelbti konkursą dėstytojams, kurie pradės dirbti tik nuo spalio mėn. Buvo tik nuolat pabrėžiama, kad skubėti esą būtina. Net ir labai konkretus EHU studentų atstovybės prašymas atidėti konkurso skelbimą vienam mėnesiui ir sėsti prie derybų stalo nesulaukė administracijos pritarimo. Neišgirsta net viešai išsakyto pačios administracijos pasisamdyto advokatų kontoros atstovo patarimo:  ir šis pabrėžė: išėjimas iš bet kokios krizės – derybos.

Anot B. Gailiaus, ir sentas, ir profsąjunga dabar jau pasinaudojo galimybe išsakyti savo nuomonę rektoratui ir tarybai. O tai, kaip darbuotojai įsivaizduojantys diskusiją, esą yra neteisinga.

Prorektoriaus teigimu, reformos fone atsiranda noras susitarti, bet dėl visko esą susitarti neįmanoma. „Diskusijos yra viena, o sprendimų teisę turi kompetentingi institucijos atstovai“, - kalbėjo B.Gailius ir pabrėžė, kad štai dabar ir vykstanti diskusija. Paklaustas, ar jis manąs, kad universiteto dėstytojai nekompetentingi spręsti su jų įstaigos reikalais susijusius klausimus, prorektorius teigė buvęs neteisingai suprastas.

Užbaigdamas susitikimą Europos humanitarinio universiteto rektorius A. Michailovas, užuot akademinei bendruomenei suteikęs vilčių, kad įstaigoje atsiras demokratijos apraiškų, priekaištavo kolegoms dėl esą keliamo triukšmo, dėl kurio EHU neteksianti donorų paramos.

Visi dėstytojai ir studentai po susirinkimo buvo pakviesti vakarienės į restoraną. Tai, dėstytojų teigimu, irgi pirmas kartas universiteto istorijoje.

PN žiniomis, po šio renginio įvyko neplanuotas administracijos ir EHU studentų atstovybės atstovų susitikimas.

Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkės Irinos Judinos komentaras:

EHU profsąjungos steigimą lėmė objektyviai blogėjanti dėstytojų padėtis, kai administracijos ir akademinės bendruomenės gilėjančio konflikto fone mažėjo atlyginimai bei nuolat didėjo darbo krūviai. LR įstatymu numatytų socialinių garantijų darbuotojai net ir neturėjo, nes daugelis jų universitete dirbo pagal paslaugų sutartis. Dėl šių sutarčių teisėtumo profsąjunga pradėjo derybas su administracija, kol nesulaukė kategoriško atsakymo: jei bus kalbama apie sutarčių teisėtumą, bet kokios derybos bus nutrauktos.

Dėl profsąjungos išsakomų problemų administracija nuolat keitė savo pozicijas, o galų gale paskelbė universiteto reformą, kurios metu per konkursus-atrankas turi būti suformuotas naujas kolektyvas. Dalyvauti konkursų organizavime, pažeidžiant statutą ir LR įstatymus, senatui neleidžiama. Administracija, siekdama pateisinti pažeidimus, skubos tvarka kreipėsi į EHU tarptautinę valdybą. Ši patvirtino administracijos teiktas kandidatūras į komisiją, kuri vertins kandidatus viešuosiuose konkursuose ir vidinėse atrankose. Rezultatas tokiame žaidime labai gerai prognozuojamas: pakanka elementarios logikos numatyti, jog nebus patvirtintas nė vienas kandidatas, kuris šiandien reikalauja laikytis įstatymų, spręsti problemas, derėtis.

Sunku pavadinti tai „demokratija“, ir joks kvietimas į restoraną nepavers proceso labiau demokratiniu, jei derėtis atsisakoma iš principo. Be to, dėl vis didėjančių Lietuvos piliečių „kvotų“ baltarusiškojo universiteto administracijoje susidaro įspūdis, kad ginami ne aukštosios mokyklos interesai, o užėmusiųjų labai gerai apmokamas vadovų pozicijas darbo vietos.

Akademinė bendruomenė greičiausiai nepasiduos. Bet kol administracija nesupras derybų būtinumo ir naudos, vienas iš kitų galimų žingsnių – teismai.

Pagrindiniai EHU donorai - Europos Komisija ir Šiaurės šalių ministrų taryba, universitetą remia ir 16 Europos valstybių ir JAV vyriausybės.

Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen