Senatvės pensijos pirmą kartą buvo įvestos Prancūzijoje XIX amžiaus pradžioje. Pirmasis įstatymas, užtikrinantis senatvės pensijas valstybės tarnautojams, buvo priimtas Vokietijoje 1895 m. Tuo pat metu Vokietijoje buvo įvestos pensijos ir valstybinių įmonių darbininkams bei protinio darbo darbuotojams. 1926 m. pensijos įsteigtos Lietuvoje (1898 m. - Naujoje Zelandijoje, 1908 m. - Didžiojoje Britanijoje, 1913 m. - Olandijoje ir Švedijoje, 1930 m. - Prancūzijoje, 1935 m. - JAV, 1941 m. - Japonijoje, 1946 m.- Šveicarijoje). Dauguma pasaulio šalių garantuoja savo piliečiams minimalią pensiją. Be jos, pensininkai dar gauna pensijas iš nevalstybinių kaupiamųjų pensijų fondų bei darbdavių mokamas pensijas, tačiau apie jų kaupimą informacijos turime mažokai arba beveik neturime.

Šiandien privačiuose pensijų kaupimo fonduose (PPKF) dalyvauja apie milijonas įvairaus amžiaus Lietuvos žmonių. Kaip jie ten pateko? Vieni – sąmoningai, kiti – įkalbėti apmokamų agitatorių. Teko dalyvauti Mažeikiuose darbuotojų susirinkime, kur fondo atstovas menkino SODRĄ ir piešė šviesią bei sočią būsimųjų pensininkų, kaupiančių pinigus pensijų fonde, ateitį. Praėjo beveik 10 metų. Panagrinėjus situaciją, kyla klausimas: ar tai kaupimo, ar naudojimo fondai?

2011 m. Lietuvoje veikė 30 pensijų fondų, kuriems SODRA pervedė net 3,78 mlrd. litų, tačiau papildomos santaupos būsimiesiems pensininkams iš šios sumos nedidelės, o sumos, kurias sau pensijų fondai išsimokėjo už „darbą", įspūdingos. Fondų imamas administravimo mokestis nepriklausė nuo veiklos rezultatų.

Jei pasklaidysime Lietuvos spaudą, kur konstatuota, kad fondams pradedant veiklą 2004 m. pervesta 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 proc., 2007 ir 2008 m. – 5,5 proc., nuo 2009 sausio 1 d. iki birželio 30 d. - 3 proc., nuo liepos 1 d. iki 2011 gruodžio 31 d. – 2 proc., 2012 m. - 1,5 proc. ir 2013 m. – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Fondai nesijaudino, kad fondų lėšos „dėl nesėkmingų investicijų sumenko net 52 proc. ir buvo prarasta daugiau nei pusė nuo 2003 m. kauptų pinigų – iš SODROS pervestų lėšų, kurių dalį dengė Vyriausybė. Tuo tarpu pensijų turto valdymo mokesčiai augo. 2004 m. fondai iš kaupėjų pasiėmė 7,8 mln. litų, 2006 m. - 21,8 mln., o 2007 m. pensijų kaupėjai jiems sumokėjo net 35,1 mln. litų" (Respublika, 2011.11.03). Įstatymai pensijų fondams leidžia paimti net dešimtadalį įmokų („Respublika", 2009.01.28). Ar tai teisinga? Ar fondai neturėtų užsidirbti iš veiklos? Įnašai turėtų sudaryti tik sąlygas jų veiklai, o ne galimybę „maudytis" ne savo piniguose, už kurių tolesnį likimą fondai nesiima jokios atsakomybės. Jei fondų veikla būtų priklausiusi nuo jų veiklos rezultatų, tai tikėtina, kad nesėkmingai investavę, jie būtų bankrutavę. Ši galimybė išlieka. Draudimo bendrovės yra neapsaugotos nuo bankrotų, kaip ir kita bet kokia privati įmonė. Manau, kad kai kas dar prisimena, kai bankrutavus draudimo bendrovei „Ingo Baltic" apie 30 tūkst. klientų prarado įmokas („Respublika", 2010.02.12).

Draudimo fondų agentai pirštais rodo į SODROS lėšų deficitą. Iš tiesų jis įspūdingas: nuo 2008 m. 0,153 mlrd. litų iki 2013 m. padidėjo iki 11,126 mlrd. Kas kaltas? „Ne žmonių senėjimas ar mažas gimstamumas veikia SODROS deficitą trumpuoju laikotarpiu. Mokesčiai nesurenkami, nes smarkiai padidėjęs nedarbas, sumažėję atlyginimai, matyt, dar labiau paplito ir vokeliai", - vardijo profesorius Romas Lazutka 2010 m. gruodžio 13 d. „Respublikai". „Ne SODROS, o pačios valstybės bėda, kad mažėja mokesčių mokėtojų skaičius ir patys mokesčiai. Vyriausybė nevykdo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo, kur įtvirtinta, kad SODRAI trūkstamas lėšas kompensuoja Vyriausybė. Įstatyme yra numatyta, jei Seimas ar Vyriausybė priima įsipareigojimus, kuriems vykdyti nėra lėšų socialinio draudimo biudžete, valstybės biudžetas turi juos dengti. Nenormalu ir tai, kad šiandien valstybė pervedinėja lėšas privatiems fondams, iš kurių vėliau skolinasi ir perskolina SODRAI, už kurias fondams mokamos palūkanos", – teigė profesorius Romas Lazutka. Lietuvos banko duomenimis, 3,2 mlrd. litų iš 4,8 mlrd., sukauptų pensijų fonduose, investuojamos užsienyje („Respublika, 2013.04.19). Fondų investicijos kuria darbo vietas kažkur ir kažkam užsienyje, nors pačioje Lietuvoje nedarbas, ypač jaunimo tarpe, didelis.

Pensijų fondais nusivylė net politikai, kurie teigia, kad fondai apgaudinėja žmones ir dirba ne klientams imdami didžiulius mokesčius už „paslaugas". „Respublikos" žurnalistas Danas Nagelė 2011 gruodžio mėn. rašė, kad „Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Julius Veselka (2012 m. išėjęs Anapilin, - aut.) apskaičiavo, jog per 8 metus pensininkams fondai vidutiniškai uždirbo po 0,17 proc. nuo pervestos sumos, o infliacija per tą patį laikotarpį buvo vidutiniškai po 4,5 proc. per metus. Tad realiai infliacija surijo ne tik visą prieaugį, bet ir apgriaužė įmokas". Jis siūlė iš viso į fondus nebevesti nė lito. Buvęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys buvo šokiruotas, sužinojęs apie fonduose dirbančiųjų algas. Jis 2011 m. gruodžio mėn. teigė „Respublikos" žurnalistui, kad „pagal oficialius rugsėjo mėnesio duomenis, net gyvybės draudimo įmonėse, kurios apima truputį daugiau, ne tik šiuos fondus, atlyginimą nuo 5 tūkst. iki 9 tūkst. litų gauna 412 asmenų, nuo 9 tūkst. iki 11 tūkst. litų- 54, nuo 11 tūkst. iki 20 tūkst. litų - 65,o per 20 tūkst. litų – 28 asmenys. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas š.m. gegužės mėn. „Respublikoje" rašo, kad Lietuvoje veikiančio Švedijos banko pensijų fondų valdymo bendrovės darbuotojų vidutinis atlyginimas – 12,5 tūkst. litų per mėnesį.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 1,1 milijono pensininkų, gaunančių vienokias ar kitokias pensijas iš SODROS, apie 600 tūkst. - senatvės pensininkai. Tiesa, pensininkų yra žymiai daugiau, tačiau likusieji pensijas gauna ne iš „Sodros", o iš valstybės biudžeto (policijos, muitinės, pasienio, STT, VSD, prokuratūros pareigūnai, profesinės karo tarnybos kariai ir t.t.). Kalbant apie situaciją SODROJE, retas kuris patikslina, kad pensininkams 2011 m. teko tik 56,6 proc. SODROS lėšų, o kita beveik pusė lėšų skirta bedarbiams ir kitoms išmokoms.

Kas paskatino rašyti? Pirmiausia, apie tai žiniasklaidos diskusijose kalbama labai aptakiai. Tik žinant situaciją, galima susiorientuoti ir apsispręsti, kaip elgtis. O apsispręsti būtina iki š.m. lapkričio mėn.

Kiekvienas, dalyvaujantis privačiame pensijų kaupimo fonde, turi apsispręsti: likti fonde ar visai grįžti į SODRĄ. Jei nusprendi likti fonde, daryti nieko nereikia, SODRA ir toliau pervedinės Seimo patvirtintą procentą nuo įmokų.

Abejojantiesiems tai labai aktualu. Teisė išeiti iš fondų parašius pareiškimą, suteikta pirmą kartą per 10 metų. Kita galimybė vėl gali pasikartoti tik po 10-15 metų. Apsispręsti nėra paprasta. Fondai pradėjo agitaciją už pasilikimą juose, situacija vėl piešiama rožinėmis spalvomis, kaip buvo fondų kūrimosi pradžioje. Kaip ten nebūtų, sprendimą turi priimti kiekvienas savarankiškai. Manau, kad sprendimą priimti palengvintų šie pastebėjimai:

Pirmiausia, kiekvienas turėtų labai atidžiai perskaityti su fondu pasirašytą Sutartį. Kas ten numatyta? Kokia bus pensija? Kada ir kaip bus mokama? Ar tikrai sukauptos lėšos bus išmokamos palikuonims? Jei išmokamos, tai kokiomis sąlygomis?

Antra, galima ir privaloma pasitikslinti, kiek gi jūs turite tų santaupų fonde. Pasidomėti, kiek SODRA pervedė į fondą ir kiek padidėjo ta pervesta suma, o gal sumažėjo? Apytiksliai ir Jūs patys galite pasiskaičiuoti pervestą į fondą sumą.

Trečia, kiekvienas, įvertinęs sukauptą fonde sumą ir padalinęs iš kauptų metų, gausite sumą, kurią sutaupote per metus. Tada, žinodami, kad vidutinis Lietuvos vyrų amžius yra apie 68, o moterų -78 metai, apytiksliai galėsite pasiskaičiuoti, kiek dar galima iki pensijos sukaupti.

Ketvirta, galima pasiskaičiuoti teorinį kasmetinį priedą prie būsimos SODROS pensijos. Reikia įvertinti ir tai, kad mokant į privatų pensijų fondą, SODROS mokama pensija bus mažesnė. Visi skaičiavimai bus su paklaidomis, bet bus galima susidaryti bendrą vaizdą. Jei fondas jums nieko neuždirbo per 10 metų, gal reikia keisti fondą ? Tada iš esamo reikia išeiti, o tokios galimybės greitai nebebus.

Penkta, būtina įvertinti, kad SODROS garantas yra Valstybė, o fondas garanto neturi ir blogai investavęs gali bankrutuoti. SODRA bankrutuoti gali tik kartu su Valstybe. Ar kas tiki, kad Valstybė bankrutuos?

Šešta, jaunimas, kiek teko kalbėtis, mažai galvoja apie pensiją, tačiau tie, kuriems iki jos liko 10-1 5metų, o jų uždarbis apie 2000 litų, turėtų rimtai apsvarstyti pasitraukimo iš fondų galimybę, kuri suteikta iki šių metų lapkričio mėn. Svarstyti apie pasitraukimą turėtų ir tie, kurie ateityje nenorėtų vieną, du ar daugiau procentų nuo gaunamos algos papildomai mokėti į fondą, tikėdamas, kad dar prisidės ir valstybė iš surinktų mokesčių. Jei nesi pasirengęs pats primokėti, grįžk kuo skubiau į SODRĄ, kur veikia solidarumo principas. Solidarumo principas, kuris iki šiol naudojamas, reiškia, kad ir tuo atveju, kai uždirbi nedaug ir tavo įmokos mažos, išmokos mažai kuo skiriasi nuo dideles įmokas mokančių darbuotojų. Jei tavo darbo užmokestis minimalus, o kito – tris kartus didesnis, tai SODROS mokama pensija šiuo metu skiriasi tik apie 200 litų, nors įmokos skiriasi daugiau nei tris kartus.

Pagaliau, dar vienas, gal ir ne paskutinis argumentas, padėsiantis apsispręsti: parašyti prašymą SODRAI, kad Seimo patvirtintą procentą nuo įnašų pervestų į pasirinktą fondą galima bet kada, deja, priešingo veiksmo (kad būtų sustabdytas pervedimas į fondą) padaryti neleidžiama .

Algirdas Rauka
Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas,
Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos narys

Šaltinis: www.lprofsajungos.lt