Laimėta profsąjungos perėmimo byla
 
2013 m. birželio 19 d.
 

Birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą vadinamojoje reiderystės – VšĮ Karoliniškių poliklinikos darbuotojų profesinės sąjungos perėmimo – byloje.

Daugiau nei po dvejų metų minėtos profsąjungos pirmininkei Albinai Kavaliauskaitei pavyko įrodyti, kad Karoliniškių poliklinikos darbuotojai, nebūdami profsąjungos nariais, neturėjo jokio teisinio pagrindo šaukti neeilinį profsąjungos susirinkimą, perrinkti valdymo organus; jų priimti sprendimai pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais.  Maža to, tęsiamas ir ikiteisminis tyrimas, tad profsąjungos „perėmėjams“ gresia ir baudžiamoji atsakomybė.

Nors nuo nutarties įsiteisėjimo praėjo jau dvi savaitės, tačiau A. Kavaliauskaitė kol kas negali atgauti profsąjungos antspaudo, banko ir kitokių dokumentų. Žinant Karoliniškių poliklinikos direktorės Jelenos Kutkauskienės stilių, greičiausiai teks šauktis antstolio ar policijos pagalbos. Primename, kad pernai balandžio  mėnesį Aukščiausiojo teismo į darbą grąžinta medikė dirbti pradėjo tik su antstolio pagalba.

Taip pat Aukščiausiasis teismas padėjo tašką ir byloje dėl Lietuvos medikų profesinės sąjungos atstovaujamo poliklinikos gydytojo atleidimo iš darbo. Jis buvo apkaltintas, kad neva netinkamai sutiekė būtinąją medicinos pagalbą, dėl ko Karoliniškių poliklinikoje mirė pacientas. Aukščiausio teismo nutartimi įtvirtinta apygardos teismo nutartis, kurioje konstatuota, kad šioje istorijoje kaltas darbdavys, nesudaręs tinkamų sąlygų teikti būtinąją pagalbą.

Tačiau nepaisant visų teisminių  ginčų tarp Karoliniškių poliklinikos administracijos ir profesinės sąjungos pirmininkės A. Kavaliauskaitės, kurie dar toli gražu nesibaigė, nuosekliai vykdomas ir psichologinis persekiojimas. Rašėme apie tai, kad ją beveik prievarta ketinta vežti „tikrintis sveikatos“, o jai nesutikus paskirta drausminė nuobauda, kuri dar yra ginčijama teismuose.

Naujausias spaudimo pasireiškimas – gegužės 29 d. įvykęs skandalingas „profesinės rizikos vertinimas“, kai šeši žmonės masažiste dirbančios kineziterapeutės A. Kavaliauskaitės kabinete vertė ją daryti „eksperimentinį masažą“ – keturias masažo procedūras vienai pacientei ir filmavo be jos sutikimo.

„Profesinę riziką vertinti, naudojant filmavimą, manau, tinka tik tiems kas dirba tiesioginiame eteryje. Jiems filmavimo poveikis būtų profesinės rizikos faktorius. Tačiau aš ne realybės šou dalyvauju, kad galima būtų filmuoti. kadangi darbas ne prieš kameras, tad filmavimas jau papildomas streso  faktorius. Todėl ir rezultatai bus iškreipti“ - komentuoja medikė. Jai, beje, tuo po tokios psichologinės prievartos sutriko sveikata, ji greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę.

„Tačiau esmė čia net ne filmavime, o to eksperimentinio masažo atlikime. Jie matyt galvojo, kad išsigąsiu grasinimo atleisti už skyriaus vedėjo ir vadovybės nurodymų nevykdymą, pulsiu masažuoti nesiaiškindama. Deja, tuomet būtų pažeista kokia dešimt teisės aktų ir ne tik atleidimas iš darbo, bet ir net Lukiškės šviestų“, - jau po įvykio pasakojo Albina.

PN kreipėsi į Karoliniškių poliklinikos teisininkę Rūtą Kazlauskaitę, prašydamos paaiškinti, kuo remiantis buvo atlikti minėti veiksmai. Atsakydama į elektroninį laišką, ši paaiškino, „kad kineziterapeutė Albina Kavaliauskaitė raštu pageidavo, kad profesinės rizikos vertinimas jos darbo vietoje būtų atliekamas jai vykdant darbines funkcijas, t. y. atliekant masažą.  Į jos prašymą buvo atsižvelgta“.

Paprašę paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo gautas A. Kavaliauskaitės prašymas, atsakymo nesulaukėme. Neatsakyta ir į klausimą, ar tokie ir panašūs būdai naudojami vertinant riziką visų poliklinikos darbuotojų darbo vietose. Tačiau visgi poliklinikos administracija nepaneigė, jog viskas vyko būtent taip, kaip parašė medikė.

Šaltinis: www.lprofsajungos.lt

 
 
Visos temos
Kraunama...
Svarbu