Lietuvoje dirba labai kantrūs žmonės...
 
2013 m. vasario 19 d.
 

Vasario 15 d. AB „Utenos trikotažas" profesinėje sąjungoje svečiavosi grupė kolegių iš UAB „Lelija" Rokiškio filialo profesinės sąjungos. Ta proga čia atvyko ir Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina, tinklalapio „Profsąjungų naujienos" žurnalistai. Svečiams aprodžius šviesias ir jaukias gamyklos patalpas, gamybos cechus, įvyko susitikimas su uteniškių profsąjungininkų aktyvu, virtęs turininga diskusija.

Be to, klausytasi Ramunės Motiejūnaitės-Pekkinen pranešimo apie profesinių sąjungų istorinę raidą bei misiją bei I.Judinos pasakojimo apie kai kurias skaudžias šiuolaikinio darbuotojų judėjimo problemas.

Dviejų profesinių sąjungų atstovų susitikimą vedė „Utenos trikotažo" profsąjungos pirmininkė Vilija Bierontienė (nuotr.).

„Labai gerai, kad tada, kai prasidėjo privatizacija, nebuvome „ištaškyti", kaip „Alytaus tekstilė" arba Telšių „Mastis", - pabrėžė pristatydama savo profesinę sąjungą V.Bierontienė. - Buvo gera vadovė, kuri sugebėjo išlaikyti įmonę, ir gera profsąjungos pirmininkė Laimutė Taleikienė, kuri sugebėjo išlaikyti profsąjungą". Pirmininkė išsamiai, vaizdžiai iliustruodama konkrečiais faktais, pasakojo apie turiningą, ilgą darbuotojų organizacijos gamykloje istoriją, atsakinėjo į gausius svečių klausimus apie darbo sąlygas, jo apmokėjimo metodiką, profsąjungos santykius su administracija.

SAMPRO narėms „Lelijos" profesinės sąjungos atstovėms faktai apie darbuotojų darbo sąlygas bei profesinės sąjungos veiklą buvo nepaprastai įdomūs, dažnai komentuojami svečių nuostabos šūksniais. „Palyginus su jumis, mes dirbame 18 a. sąlygomis", - replikavo lelijietės.

Pamatę gamyklos vestibiulyje stendą „Profesinių sąjungų naujienos" svečiai teiravosi, ar nėra cenzūros, ar viską profesinė sąjunga gali jame skelbti. „Suprantama, negalime kabinti kokių nors įmonę įžeidžiančių medžiagų (tai būtų neetiška) ar kokių neonacistinių straipsnių, bet to mums ir nereikia. O visa ir visokia darbuotojams naudinga informacija ten randa vietos. Pavyzdžiui, medžiaga apie dabar prasidėjusį darbo ginčų komisijos darbą. Čia skelbiama mums aktuali informacija prieš Darbo kodekso liberalizavimą ir pan. Kai buvo surengta protesto akcija prieš skurdą, turėjome galimybę ir cechuose iškabinti lipdukus su akcijos šūkiais", - pasakojo profsąjungos pirmininkė.

Svečiai susidomėjo ir šalia jau minėto stendo kabančia pasiūlymų ir pageidavimų dėžute. Pirmininkė papasakojo, kad į ją anonimiškai galima įmesti lapelį su išdėstyta kokia nors problema.

„Aš fiksuoju tą problemą ir ją pateikiu generaliniam direktoriui. Tada ji sprendžiama", - sako V. Bierontienė. Problemos „kaupiamos" ir kitu būdu: kiekviena keliasdešimt darbuotojų grupė turi išsirinkusi savo atstovą, kuriam jie gali išsakyti visas su darbu susijusias pretenzijas: „gal kėdė išklypo ar pameistrys adatos nepakeitė, - šypsodamasi sako V.Bierontienė. - Na, o rimtai sakant, tai mūsų aktyvo nariai su problemomis ateina pas mane. Aš pasitikslinu informaciją su cechų viršininkais ar gamybos direktoriumi, ir tada problemas nešu generaliniam. Žinoma, ne visas jas pavyksta išspręsti, bet mes galime jas kelti ir prieštarauti kai kuriems vadovybės sprendimams", - pasakojo uteniškių lyderė.

Beje, 21 šios profesinės sąjungos aktyvo narys yra „neliečiamas", tai yra be profsąjungos sutikimo jo negalima atleisti ar skirti drausminės nuobaudos. Tai yra numatyta ir kolektyvinėje sutartyje.

„O mūsų komunikavimo sistema raštiška: aš raštu išdėstau problemą, užregistruoju raštinėje ir laukiu atsakymo. Sulaukusi susitikimo su administracija tuo reikalu su jos atsakymu bei rezultatais supažindinu atstovus, ir sprendžiame, ką darysime toliau". Tai, pirmininkės nuomone, optimaliausias, civilizuotas einamųjų problemų sprendimo būdas. Jį diktuoja ir prieš penkerius su puse metų įdiegtas tarptautinis socialinės atsakomybės (SA 8000) standartas. Spaudžiama užsakovų iš Skandinavijos bendrovė pirmoji Lietuvoje gavo tokį sertifikatą. Viena iš jo turėjimo sąlygų yra ta, kad įmonėje turi būti darbuotojams atstovaujanti organizacija.

Viešnios iš „Lelijos" Rokiškio filialo domėjosi viskuo: pradedant atlyginimais, viršvalandžių mokėjimais ir apmokėjimu už darbą poilsio dienomis, baigiant naujų darbuotojų priėmimo sąlygomis („Utenos trikotažas" šiemet ketina priimti keliasdešimt naujų siuvėjų).

SAMPRO pirmininkė I. Judina papasakojo apie sunkų profsąjungos „Lelijoje" kelią. Nors bendrovėje nuo seno yra veikianti profesinė sąjunga, kurios nariais yra bene visi darbuotojai, tačiau darbo sąlygos nebuvo čia ne tik kad geresnės nei kitur, bet dar ir gerokai blogesnės. Naujosios organizacijos narių nėra daug, nes nuo pat įsiteigimo jos nariai yra persekiojami. „Pirmosios profsąjungos valdybos nariai visi buvo išmesti iš darbo, bet iš ten išeiti iš tikrųjų, matyt, yra išsilaisvinimas", - ironizavo I. Judina.

Ji prisiminė, kaip apie nežmoniškas darbo sąlygas „Lelijos" Rokiškio filiale sužinojo iš pagalbos šauksmo moters, kuri klausė, kaip galima būtų išgyventi per mėnesį gaunant 300 litų (dirbant visu etatu).

„Mūsų mažytė profsąjunga šiek tiek tai sureguliavo: surinkome parašus, kreipėmės į Valstybinę darbo inspekciją - ir ši per teismus privertė G. Zaveckienę (UAB „Lelija" generalinė direktorė ir savininkė – red.) mokėti minimalią algą", - pasakojo pirmininkė.

Maža to, - algos dar ir vėluodavo po kelis mėnesius, „pametant" karts nuo karto po keliasdešimt litų. Dabar atlyginimai bent jau mokami tvarkingai, - viena per kitą pasakojo ir rokiškietės. Bet iki šiol nei už viršvalandžius, nei už darbą poilsio dienomis iki šiol nemokama, nors kas antrą šeštadienį privalu ateiti į darbą. Beje, pasak „Lelijos" profesinės sąjungos atstovių, kitos Rokiškio filiale veikiančios profsąjungos narės iki šiol negauna minimalios algos...

Lelijietės papasakojo ir nemaža tokių absurdiškų elgesio su Rokiškio filialo darbuotojais faktų, kurių realumu Utenos atstovėms sunku buvo patikėti. Maža to, su "nepaklusniomis" darbuotojomis, drįstančiomis pasinaudoti savo teisėmis, bandoma susidoroti po vieną naudojant psichologines poveikio priemones. „Taip, yra vergija dar Lietuvoje ... čia dirba labai kantrūs žmonės", - apibendrino diskusiją I. Judina palinkėdama susitikimo šeimininkėms uteniškėms didžiuotis ir branginti tai, kas bendromis jėgomis čia išsikovota.

Šaltinis: www.lprofsajungos.lt

 
 
Visos temos
Kraunama...
Svarbu