Balandžio 16 d. Kupiškio savivaldybėje neseniai įsteigta rajono trišalė taryba surengė diskusiją, kurioje daugiausiai svarstyti su sveikatos apsauga susiję klausimai. Tarybos pirmininkė Vida Pranckūnienė informavo apie rajono gyventojų dalyvavimą sveikatos prevencijos programose, finansuojamose valstybės. Svarstyta, kokių priemonių imtis, kad žmonės aktyviau profilaktiškai tikrintųsi sveikatą, kaip jiems sudaryti tam geras sąlygas, kad nereiktų ilgai gaišti poliklinikoje.
Antra susitikimo tema – savižudybės. Kupiškio rajonas jau metai iš metų pirmauja pagal savižudybių skaičių, todėl trišalė taryba ir nutarė bandyti nagrinėti šią skaudžią temą ir galbūt rasti kažkokių sprendimų. Kalbėta apie tai, kiek savižudybių profilaktikai pasitarnautų profesionalūs psichologai, kiek bendruomenės nariai, savanoriai, kurie laiku atpažintų palūžusius žmones ir jiems padėtų.
Žmonės abejingi savo sveikatai?
Trišalės tarybos pirmininkės pateikti skaičiai, deja, nedžiugina ir byloja, jos teigimu, apie tai, kad arba Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras (PASPC) blogai dirba, arba žmonės tiesiog nenori minėtose programose dalyvauti.
Pati gydytoja dirbanti pranešėja teigė, jog Centras daug daro, kad apie vykdomas programas informuotų žmones tiek asmeniškai (siunčiami laiškai), tiek per vietinę žiniasklaidą, tačiau akivaizdu, kad gyventojai nesuinteresuoti, nejaučia poreikio naudotis sveikatos prevencinėmis priemonėmis.
V. Pranckūnienė prisiminė vizitą į Ukmergės rajono trišalės tarybos posėdį, kuriame sužinojo apie programą „Darbas remia sveikatą“, numatančią galimybę darbuotojams pasitikrinti sveikatą darbo metu. Ji apgailestavo, jog šiame susitikime nėra darbdavių atstovų, kurie kaip tik ir galėtų paskatinti savo darbuotojus tikrintis profilaktiškai.
Pasigenda informacijos
Prasidėjus diskusijai paaiškėjo, jog visgi informacijos rajono žmonėms apie vykdomas sveikatos prevencijos programas trūksta. Kalbėta apie tai, kaip spręsti problemas, susijusias su sunkumais patekti pas gydytojus PASPC, apie aptarnavimo kultūrą poliklinikoje, apie apskritai suprastėjusią visuomenės nuomonę apie medikus. Svarstyta, kaip padaryti, kad gyventojas, sužinojęs apie prevencines programas ir nutaręs pasitikrinti, neįstrigtų poliklinikoje ilgam, o galėtų maksimaliai greitai tą padaryti.
Susitikime dalyvavęs rajono meras Jonas Jarutis pažadėjo susitikti su PASPC vadove, pasikalbėti šia tema ir pavesti skirti prevencinių programų vykdymui daugiau dėmesio. Visgi jis pabrėžė, jog tikrintis sveikatą yra kiekvieno žmogaus reikalas ir tik jis pats esą turįs nuspręsti, ar naudosis valstybės jam suteiktomis priemonėmis.
Susitikime išsakyta mintis, jog kaimo bendruomenės mielai išklausytų informacijos apie sveikatos prevenciją, tik riekia kreiptis į bendruomenių pirmininkus, kurie surinktų žmones į susitikimus su medikais. Pageidauta daugiau informacijos apie tai interneto erdvėje, taip pat galėtų būti parengtos ir informacinės skrajutės.
Tomas Tomilinas, projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse“ koordinatorius, pasiūlė surengti visų rajono įstaigų, bendrovių vadovų susitikimą ir juos informuoti apie tai, kodėl žmones serga, miršta, kaip tai nenaudinga darbdaviui ir kaip to išvengti.
Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina pabrėžė, jog žmogus gyvena bendruomenėje, todėl turime jausti ir paremti vienas kitą, nemanyti, kad sveikata tai tik išskirtinai kiekvieno žmogaus reikalas.
Savanorių padėti jau yra, o kas padės jiems?
Ši nuostata pasirodė labai tinkama ir kalbant savižudybių tema. Kupiškio rajonas jau metai iš metų pirmauja pagal savižudybių skaičių, todėl trišalė taryba ir nutarė bandyti nagrinėti šią skaudžią temą ir galbūt rasti kažkokių sprendimų.
Apie savižudybes neseniai buvo kalbėta rajone surengtoje pilietinėje diskusijoje, V. Pranckūnienė dalijosi įspūdžiais iš šio renginio ir apgailestavo, kad PASPC yra tik pusė psichologo etato, o akivaizdu, kad psichologo konsultacijų reiktų daugiau.
Meras išsakė susirūpinimą, kad rajone apskritai labai trūksta medikų, o ateityje ši problema bus dar aktualesnė. Nors naujiems darbuotojams siūlomas būstas, o studentams – stipendijos, tačiau rezultatai nedžiugina.
Iškelta ir patyčių mokyklose bei vaikų užimtumo po pamokų problema. Kalbėjusiųjų teigimu, jeigu mokyklose būtų pakankamai būrelių, nebūtų mažinama lėšų kultūros darbuotojams, tikėtina kad ir savižudybių būtų mažiau. Tačiau tai jau visos šalies problema, nes pinigų savivaldybėms, anot T. Tomilino, skiriama kasmet vis mažiau.
Iš viso rajone dirba apie 15 psichologų, tačiau diskusijoje svarstyta, ar savižudybių problemą gali išspręsti profesionalūs psichologai, kurių kvalifikacija šioje srityje kartais net suabejojama. Nemažiau svarbu esą yra tai, kad dauguma bendruomenės narių gebėtų atpažinti žmogų, linkusį į savižudybę. O tuomet kartais užtektų tiesiog su juo pabendrauti, išklausyti, parodyti jam dėmesį.
Čia pat atsirado ir savanoris – Paulius Briedis, kuris teigė turįs patirties ir galįs laisvu laiku bendrauti su problemų turinčiais žmonėmis. Daug diskutuota apie tai, ar tokioms iniciatyvoms įgyvendinti būtų sudarytos sąlygos, o jeigu būtų, kaip derinti profesionalių psichologų ir savanorių veiklą, kad pastarieji turėtų galimybę nuolat su jais konsultuotis, palaikyti ryšį.
Kita susitikimui P. Briedis pažadėjo pateikti savo viziją, kaip jis įsivaizduotų savanorių veiklą vykdant savižudybių prevenciją.
T. Tomilinas teigė, jog projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse“, kurį finansuoja Norvegijos fondas „Norway grant“, biudžete būtų šiek tiek lėšų kai kurioms kupiškėnų iniciatyvioms įgyvendinti, tačiau dėl jų panaudojimo turį nuspręsti patys rajono gyventojai.
Išmokti gerbti procesą
Pabaigoje T. Tomilinas jauniems žmonėms, dalyvavusiems diskusijoje, trumpai pristatė ir socialinio dialogo sąvoką. Pasak jo, socialinis dialogas griauna nemažai stereotipų, kurie mums trukdo judėti į priekį. „Pavyzdžiui, šiame susitikime labai aiškiai matėme du iš jų: nėra pinigų, ir kiekvienas atsakingas pats už save. Tačiau pinigai visada eina paskui idėją, todėl jeigu iš karto prašai pinigų, gali būti tikras, kad tau bus atsakyta. Be to, žmogus yra socialinė būtybė ir gyvenimo kokybei labai svarbu, kaip mes vienas su kitu elgiamės ir bendraujame“, - kalbėjo T. Tomilinas. Jis taip pat pabrėžė, kad socialinis dialogas – ne rezultatas, o procesas. „Turime išmokti jį gerbti ir mažais žingsneliais eiti link rezultato“, - sakė jis.
Projektą „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse” („Grass-root municipality social dialogue“) vykdo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ir Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje.
