Gruodžio 6-7 dienomis Kupiškyje įvyko mokymai – interaktyvi sesija projekto „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse" dalyviams. Mokymų moderatorius – Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis – mokymams naudojo „World Café" metodą, t.y., kai dalyviai grupėse ieško atsakymų į tam tikrus klausimus.
Sesijos pradžioje projekto vadovas Tomas Tomilinas trumpai pristatė projektą, rajono meras Jonas Jarutis pasveikino čia susirinkusius „aktyviausius Kupiškio žmones“. Jis teigė pasigendantis iniciatyvų ir idėjų iš bendruomenės, dauguma esą sukrunta tik tada, kai sprendimai jau būna priimti. Meras pasidžiaugė, kad rajone neseniai įkurta Trišalė taryba, prisiminė Norvegijos patirtį, kuri byloja, jog „niekas nesidaro savaime“. „Socialinis dialogas – būdas spręsti problemas, daryti gyvenimą geresniu ir gražesniu“, - sakė J, Jarutis.
Sesijos dalyviai pirmą dieną dirbdami grupėse atsakinėjo į klausimus: ką darome regionuose gerai ir ką reikia toliau daryti; ką mes darome blogai regionuose ir ką reikia liautis darius; ko mes nedarome regionuose, bet reikia pradėti daryti, ir koks vienas dalykas iš visų aptartų sukurtų didžiausią pokytį siekiant ekonominės-socialinės darnos regionuose.
Vardijant gerus dalykus buvo minima graži, tvarkinga aplinka, gera infrastruktūra, aktyvus kultūrinis ir sportinis gyvenimas, gausūs gamtiniai ištekliai ir stiprūs ūkininkai, bendruomeniškumas. Beje, Kupiškis – pirma savivaldybė, pasiskelbusi vietove be GMO (genetiškai modifikuoti produktai).
Vertinant neigiamus aspektus daugiausiai minėta verslumo stoka, pilietinių iniciatyvų trūkumas, komunikavimo tarp skirtingų socialinių grupių ir skirtingų kartų nebuvimas, centralizacija. Turbūt todėl dauguma po to, kai padiskutavo, ką reiktų pradėti daryti, teigė, jog reiktų daugiau pasitikėjimo savimi ir kitais, kitų idėjomis, ryžtingumo veikti, įtraukti jaunimą, skatinti asocijuotis, jungtis bendram veikimui.
Antrąja dieną sesijos dalyviai turėjo dirbti jau su konkrečiais sumanymais. Dauguma pasirinko projektus, kuriais bandoma apjungti smulkaus ar vidutinio verslo ir socialines funkcijas. Pavyzdžiui, kavinė, kurioje galima ne tik išgerti kavos ar užkąsti, bet ir turiningai praleisti laiką bendraujant, vystant idėjas, kuriant, realizuojant kūrinius, ieškant bendraminčių įvairiems projektams ir pan.
Kitos grupės idėja buvo sukurti centrą-kooperatyvą su papildomom 100 darbo vietų, kuris apjungtų jau esamus smulkius verslus Kupiškyje bei paskatintų naujų visuomenei naudingų veiklų vystymąsi: antrinių žaliavų panaudojimą, ekologinių pakuočių gamybą, „durpių vonių“ procedūrų kabineto steigimą, „tradicinių“ amatų plėtojimą.
Ar pavyks pasistūmėti link idėjų įgyvendinimo, priklausys nuo to, ar skirtingos socialinės grupės įgyvendinant sumanymus sugebės susitarti dėl priemonių tikslui, kuris seminare buvo iškeltas kaip svarbiausias ir esminis, įgyvendinimo.
Projektas „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse” („Grass-root municipality social dialogue”) be Kupiškio dar vykdomas Ignalinos ir Ukmergės savivaldybėse. Ukmergiškiai, bendraudami trišalio dialogo (darbuotojai, darbdaviai ir savivaldybė) principu, jau kurį laiką dirba su sveikatos prevencijos klausimais, ignaliniečiai pasirinko gvildenti jaunimo problemas.
Projektą vykdo Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas ir Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje. Jį iš „Norway Grant“ fondo finansuoja Norvegijos vyriausybės inovacijų ir verslo skatinimo agentūra „Innovation Norway“.