Kitą savaitę Seime bus surengta tarptautinė konferencija apie socialinio dialogo situaciją Lietuvoje. Pranešėjai iš įvairių interesų grupių - valstybės institucijų, reglamentuojančių darbo rinką, verslo asociacijų ir profesinių sąjungų - kartu su garsiais ekonomistais aptars socialinio konflikto ir socialinio dialogo padėtį Lietuvoje. Dalį konferencijos modernuos svečiai iš Norvegijos. Tai profesinių sąjungų ekspertai, kurie pristatys Norvegijos socialinės politikos iššūkius. Nustebsime, bet jie labai panašūs į mūsų problemas – tai spaudimas privatizuoti arba sunaikinti viešąsias paslaugas, regioninės politikos ignoravimas, smulkaus verslo ir vietos gamybos žlugdymas per „laisvę konkuruoti" su globaliomis korporacijomis. Kaip norvegai tvarkosi su šiais iššūkiais – kalbėsime konferencijoje. Antrąją konferencijos dieną vyks mokymai, kurių metu dalyviai detaliau susipažins su Norvegijos vietos socialinio dialogo praktine patirtimi. Konferencijoje bus bandome pažvelgti į socialinio dialogo situaciją iš trijų perspektyvų – iš Lietuvos, Norvegijos ir provincijos taško.

Pasak organizatoriaus Tomo Tomilino, pagrindinis konferencijos lūkestis yra aiški žinia iš Norvegijos Lietuvai: socialinis dialogas yra ne tik dialogas, bet ir socialinis konfliktas. Kai socialinis konfliktas ignoruojamas, o interesų skirtumus bandome ištrinti – tai neatsiranda potencialas ir socialiniams pokyčiams. Sprendimai tik atidedami, tempiama guma. Taip atsitiko, pavyzdžiui, su minima alga, kurią reikėjo kelti, kai valstybė buvo didžiausiame ekonominiame pakilime. Bet tada klausydami Laisvosios rinkos instituto mes įtikėjome, kad buvo dar ne laikas, o dabar verkiame, kad jau ne laikas. Tuo tarpu per tą laiką emigravo daugiau nei dabar gyvena Klaipėdoje žmonių. Konferencijoje aptarsime ir dabartinę Vytenio Andriukaičio inicijuota sveikatos reformą socialinio dialogo ir konflikto aspektu.

Kita vertus, Lietuvos socialinis dialogas yra visiškai biurokratizuotas, ypač vietos lygmeniu. Daugelis trišalių tarybų sukurtos tik popieriuose. Lietuvos savivaldybės veikia kaip centrinio valstybinio reguliavimo ir popierinių instrukcijų įgyvendinimo agentūros. Šalis yra labai centralizuota. Nėra stiprių tradicijų spręsti vietos problemas vietoje, labai trūksta įgūdžių, kai kalbama apie bendrų vertybių ir bendrų tikslų apibrėžimą ir bendrą kovą. Už savo algų kėlimą kovojantys kultūros darbuotojai, pareigūnai ar mokytojai ir savivaldybės merai, besipriešinančios valdžios centralizacijai, yra toje pačioje barikadų pusėje, nors iš pirmo žvilgsniu taip neatrodo. Arba kitas pavyzdys – darbuotojų profsąjungos ir smulkieji verslininkai turi daugiau bendro tarpusavyje nei gali atrodyti ir tikrai neturi nieko bendra su stambiomis tarptautinėmis korporacijomis, stumiančiomis vietos produktus iš vietos rinkos. Mums tikrai reikia mokytis iš Norvegijos to, kaip žmonės iš skirtingų socialinių interesų grupių susiburia ir pasiekia rezultatų. Mes tikimės, kad norvegai parodys mums ryškiausius jų vietos socialinio dialogo rezultatus. Pavyzdžiui, mums tikrai reikia puikių idėjų vietos viešajam sektoriui dėl naujų darbo vietų kūrimo ir pagalbos vietos verslui, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo aplinkos gerinimo.

Konferencija rengiama įgyvendinant dvejų metų trukmės projektą „Trišalio dialogo plėtra savivaldybėse" („Grass-root municipality social dialogue"). Projekto veiklos pradėtos dalyvių susitikime Ignalinos savivaldybėje 2013 m. vasario viduryje. Panašus susitikimas įvyko ir Ukmergėje praėjusią savaitę. Vietos valdžios kvietimą iš naujo pradėti arba pagyvinti socialinio dialogo praktiką vietos interesų grupės - darbdaviai, profesinių sąjungų aktyvistai ir viešojo sektoriaus darbuotojai - priėmė su entuziazmu. Posėdyje Ignalinoje dalyvavęs meras Bronis Ropė paaiškino savo poziciją dėl sveikatos sistemos reformos, kuri šiuo metu yra vykdoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro V. Andriukaičio. Reformai aktyviai priešinasi Lietuvos žiniasklaida, privačios medicinos interesų grupės ir žmonėms Ignalinoje trūksta pagrindinės informacijos apie ministerijos planus, jų naudą paprastam žmogui. Būdamas ištikimu reformos rėmėju Bronis Ropė pasinaudojo galimybe išsamiai paaiškinti, kodėl yra svarbu įgyvendinti reformą. Šalia kitų temų Ignalinoje vyko diskusija dėl galimybės Ignalinos viešojo sektoriaus darbuotojams lankytis sporto klube.

Projekto grupės susitikimas Ukmergėje buvo sutelktas į padėtį didelėje privačioje gamykloje, gaminančioje katilus („Vienybė"). Nauji įmonės savininkai pablogino darbo sąlygas gamyklos darbuotojams, nors įmonės pardavimai ir pelnas yra geri. Pagrindinė problema – pietų pertraukos. Susitikime Ukmergės savivaldybė įsipareigojo padėti ir į kitą mėnesį vyksiantį rajono trišalės tarybos posėdį pakviesti ir įmonės savininkus. Per susitikimą Ukmergėje buvo svarstyta nauja idėja - savivaldybės tarybos narė Elena Mirinavičienė išreiškė savo susirūpinimą dėl galimybės viešojo sektoriaus darbuotojams sveikatą profilaktiškai pasitikrinti darbo metu. Jei sergate, tai jums leidžiama neiti į darbą, bet jei esate sveiki ir norite patikrinti savo sveikatą darbo metu, - jūsų viršininkui tai nepatiks, ypač jei tai valdiška įstaiga. Manoma, jog galima pakeisti šią situaciją keičiant tam tikras tvarkas visose Ukmergės savivaldybei pavaldžiose institucijose.

Programa.
Preznetacija apie projektą.