Pirmadienį, vasario 6 d., administracinį teismą pasiekė UAB „Palink" apeliacinis skundas dėl administracinio teismo sprendimo, kuriuo VDI reikalavimas derinti darbo grafikus su veikiančiomis profesinėmis sąjungomis pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Vis tik tikėjomės, kad sausio 19 d. priimtu sprendimu bus padėtas taškas šioje byloje, „Palink" atkreips dėmesį į įmonėje egzistuojančias problemas, nebešvaistys pinigų brangiausiems advokatams, o pradės tas problemas spręsti. Bet ne...

Viena telekomunikacijos paslaugas tiekianti įmonė „X", 2010 metais pasirašiusi sutartį su kita stambia mobiliojo ryšio bendrove „Y", perėmusi vykdyti dalį pastarosios paslaugų kartu su tos srities specialistais, garantavo darbuotojams darbo stažo nepertraukiamumą. Po pusantrų metų bendradarbiavimo įmonės sutartį nutraukė, tačiau daliai darbuotojų įmonė „Y" darbo vietų jau nebepasiūlė. Įmonė „X" nesivargindama pareikalavo iš tų kelių nelaimingųjų prašymų nutraukti darbo santykius pačių darbuotojų iniciatyva. Tai reiškė, kad jokios kompensacijos už nepertraukiamąjį stažą, o jis buvo nemažas, nebus išmokėtos. Formaliai „X" pasiūlė darbuotojams alternatyvius darbus, tačiau tai netenkino darbuotojų dėl būsimo darbo pobūdžio bei atlyginimo.

Vieną didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklų „Iki" valdanti bendrovė „Palink" su dviem įmonės profesinėmis sąjungomis privalo derinti darbo grafikus, po pusantrų metų trukusių ginčų nutarė teismas.

Socialinė apsaugos ir darbo ministerija 2011 m. metų pabaigoje paskirstė 15,4 mln. litų  devynioms darbuotojus  ir dvylikai darbdavius atstovaujančioms organizacijoms socialinei partnerystei ir dialogui vystyti. Šie pinigai bus skirti daugiausia mokymams ir propagandiniams renginiams. Lietuva turės ką papasakoti Briuselyje kaip gerinama darbuotojų padėtis šalyje, kaip atsakingi darbdaviai paiso pavaldinių nuomones ir siekia gero klimato darbe. Džiugu, kad socialiniam dialogui palaikyti atseikėta net tokia solidi suma. Pinigai skirti stiprioms profsąjungoms ir sąmoningiems darbdaviams, t.y. tiems, kas socialinį dialogą vystyti turi galimybes ir be tų pinigų. Žinoma puiku, kad šie ES pinigai atiteko socialinei sričiai ir „nenuėjo" trinkelėms ir asfaltui, tačiau problema slypi, kad mūsų valdžia artimiausiu laiku socialinio dialogo seminarus laikys svarbiausiu darbo santykių politikos elementu.