Lietuvoje XXI amžiaus pradžia bus pažymėta kryptingu darbo santykių stūmimu į XIX a. Liberalų kraštutinės „laisvosios rinkos“ dvasioje parengtą naujojo darbo kodekso projektą  ne tik sunku pavadinti „civilizuotu“ ar „šiuolaikišku“, bet, akivaizdu, jog jis kertasi su Lietuvos nacionaliniais interesais, nes paskatins darbingo amžiaus gyventojų emigraciją. Tokia prognozė grįsta dar 2010 m. atliktu masinės emigracijos tyrimu, kuris parodė, jog pagrindinės jos priežastys  buvo problemos su darbdaviais bei darbuotojų neužtikrintumas dėl ateities savo darbo vietose.

Rugpjūčio 12 d. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus I darbo ginčų komisijoje(DGK) turėjo būti nagrinėjamas UAB „Palink“ darbuotojo ieškinys atsakovui UAB „Palink“ dėl drausminių nuobaudų pripažinimo neteisėtomis ir jų panaikinimo. Šiame konflikte darbuotojo M.S. interesams atstovavo UAB „Palink“ dirbančiųjų profesinė sąjunga, darbdavio – UAB „Palink“  teisės skyriaus teisininkė.

Diskusijos dėl naujojo Darbo kodekso (tiksliau – dėl socialinio modelio) nurimo. Po intensyvaus iniciatorių „puolimo“, modelio kritikai gavo trumpą pertraukėlę iki rudens. Kad ir kokia būtų nuomonė apie pasiūlytą naują sistemą, reikia pripažinti, jog tokios rimtos diskusijos darbo santykių tema Lietuvoje seniai nebuvo ir reikia ja pasidžiaugti.

Europos neo-liberalai dabar pyksta, tūžta ir viešai peikia Graikijos premjerą. Ką gi, kas pyksta – tas ir neteisus. Darbdaviai taip pat pyksta kai darbuotojai netikėtai primena irgi turintys teisių, ne tik pareigų. Bet su jų „Ne“ tenka skaitytis. Net jei labai norisi „išmesti“ juos į gatvę, nors dar neseniai visiems pasakojai, kad „mes mūsų įmonėje esame visi kaip viena draugiška solidari šeima“.